PATVIRTINTA

                                                                                                                                   Direktorės 2009 m .rugpjūčio  31d.

                                                                                                                                    įsakymu Nr. V-1

 KAUNO VINCO KUDIRKOS VIDURINĖS MOKYKLOS 2009-2010 MOKSLO METŲ

UGDYMO PLANAS

 I. BENDROSIOS NUOSTATOS

                 2009-2010 mokslo metų mokyklos ugdymo planas reglamentuoja pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų įgyvendinimą mokykloje. Mokyklos ugdymo planas sudarytas vadovaujantis 2009-2010 bendraisiais ugdymo planais.

            Mokyklos ugdymo planą parengė direktoriaus įsakymu patvirtinta darbo grupė, kurią sudaro mokytojų, tėvų, mokinių atstovai. Mokyklos ugdymo plano projektas aptartas 2009 m. birželio 19 d. ,  2009 m. rugpjūčio 28 d. mokytojų tarybos posėdžiuose ir 2009 m. birželio 19 d. suderintas su mokyklos taryba.

            Mokyklos direktorius įsakymu tvirtina:

                      iki rugsėjo 1 d. mokyklos ugdymo planą;

                      pasirenkamųjų dalykų ir modulių programas;

                      neformaliojo ugdymo programas.

            Mokytojai suderina su kuruojančiu direktoriaus pavaduotoju ugdymui :

                      dalykų teminius planus;

                      ankstyvojo anglų kalbos ugdymo planus;

                      specialiųjų poreikių vaikų ugdymo programas.

 II. UGDYMO ORGANIZAVIMAS

 1.      2009-2010 mokslo metai prasideda rugsėjo 1 d., ugdymo procesas baigiamas atitinkamai:               

                 2. Mokykla dirba penkias dienas per savaitę.

             3.Mokslo metai skirstomi pusmečiais:

                5.Dešimt_ugdymo proceso dienų per mokslo metus skiriama kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sporto, praktinei, socialinei, prevencinei ir kitai pagal mokinių ir mokyklos poreikius parinktai veiklai. Ji organizuojama mokyklos pasirinktu laiku. (1 priedas).

               6.Mokiniams siūlomi moduliai (pasiekimų spragoms kompensuoti, dalyko žinioms ir gebėjimams pagilinti, naujam dalyko turiniui išmokti ir kiti) (2 priedas).

                7.Neformalusis vaikų švietimas įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2695 (Žin., 2006, Nr. 4-115); neformaliojo vaikų švietimo programas mokiniai renkasi laisvai, jos yra nepriv.alomos (3 priedas).

                    8.  Sergančių mokinių mokymas namuose skiriamas ir organizuojamas pagal Moksleivių mokymo namuose organizavimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 259/153 (Žin., 2000, Nr. 25-654).

              9. Mokinys gydytojo leidimu dalį pamokų gali lankyti mokykloje. Šios pamokos papildomai įrašomos į mokinio individualų ugdymo planą. Mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais ar rūpintojais) ir atsižvelgusi į mokinio ligos pobūdį bei gydytojo rekomendacijas, rengia individualų mokinio mokymo namuose planą. Mokinys gali būti mokyklos direktoriaus įsakymu atleidžiamas nuo kai kurių pamokų ir nesimokyti dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Jei jis nesimoko kai kurių dalykų, dienyne ir mokinio individualaus ugdymo plane rašoma „atleista“, mokinių savarankiškas mokymasis organizuojamas pagal Savarankiško mokymosi tvarkos aprašą.

               10.       Užsieniečių vaikų ir suaugusiųjų, nemokančių valstybinės kalbos ir norinčių tęsti mokymąsi Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose, ugdymas organizuojamas vadovaujantis Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ar dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ir suaugusiųjų ugdymo išlyginamosiose klasėse ir išlyginamosiose mobiliosiose grupėse tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. ISAK-1800 (Žin., 2005, Nr. 109-3991).

            11.     Mokiniai, kurie išvyksta gyventi ar (ir) mokytis į užsienį, pateikę prašymą mokyklos, kurioje jie mokėsi, direktoriui, lietuvių kalbos, istorijos ar visų atitinkamos klasės dalykų gali mokytis savarankiškai pagal Savarankiško mokymosi tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 258 (Žin., 2003, Nr. 33-1397; 2007, Nr. 95-3860). Pageidaujantys mokytis nuotolinio mokymosi būdu kreipiasi į mokyklą, vykdančią nuotolinį mokymą.

III .UGDYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS IR UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS

            12 .Ugdymo turinio planavimo principai ir laikotarpiai:

                 Ugdymo programos, ilgalaikiai planai rengiami vadovaujantis Bendrosiomis programomis ir išsilavinimo standartais; ilgalaikiai planai detalizuojami: nurodomas koncentras, klasė ar mobili grupė, valandų skaičius per savaitę ir mokslo metus , formuluojami pagrindiniai metų mokymo ir mokymo/si  uždaviniai, mokymosi ir mokymo turinys  ( skyriaus, ciklo pavadinimas, valandos , integracija, vertinimas ) ,  nurodomi ištekliai (naudojami vadovėliai, literatūra, mokymo priemonės).

 1.3,5,7 klasių ilgalaikiuose planuose iš Bendrųjų programų nurodomi gebėjimai. Leidžiama mokytojams naudotis kitų mokytojų parengtais, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintais planais.  Ilgalaikiai  planai iki rugsėjo 1 dienos aprobuojami metodinėse grupėse ir suderinami su kuruojančiu direktoriaus pavaduotoju ugdymui .

              13.Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo , prevencinė programa integruojama į ugdymo programas ilgalaikiuose planuose nurodant integruojamas temas, ilgalaikių projektų tematiką ir trukmę . Tarpdalykinė integracija  aptariama metodinėse grupėse, mokyklos metodinėje taryboje, mokytojų taryboje. Integruojamų pamokų apskaitai užtikrinti integruojamų pamokų turinys dienyne įrašomas abiejų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose.

                      13.1.Siekiant užtikrinti įgyvendinamųjų ugdymo programų tęstinumą, perimamumą ir padidinti mokinių galimybes pasirinkti dalykus ar jų modulius ne tik savo mokykloje , bet ir kitose , mokykla bendradarbiauja su Kauno Stepono  Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija.

                      14. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas ugdymo procese:

                14.1. pradinių klasių mokinių pasiekimų vertinimui taikoma idiografinė (individualios pažangos ) vertinimo sistema, orientuota į išsilavinimo standartus;

                14.2. mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą, pasiekimams vertinti taikoma 10 balų sistema;

                14.3. mokinių pasiekimai mokantis menų dalykų, kūno kultūros, technologijų, ekonomikos vertinami pažymiais,  modulių, pilietiškumo pagrindų – įskaita ;

                      14.4. mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymai dėl pasiekimų įvertinimo objektyvumo nagrinėjami mokyklos darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka;

                      14.5.  planuodamas ugdymo turinį mokytojas planuoja ir mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimą, jį sieja su mokymo(-si) tikslais atsižvelgdamas į mokinių mokymosi patirtį ir gebėjimus. Vertinimo metodus mokytojai derina tarp savęs, aptaria su mokiniais ir jų tėvais (globėjais, rūpintojais);

                      14.6.. vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus vadovaujamasi Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr.ISAK– 256 (Žin., 2004, Nr. 35 -1150);

                      14.7. mokiniams, besimokantiems pagal pradinio ugdymo programą, pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami. Pažangai ir pasiekimams vertinti taikomas formuojamasis (žodžiu ar raštu) ir diagnostinis (pagal mokyklos pasirinktą vertinimo formalizavimo būdą) vertinimas;

                      14.8. pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas besimokančių mokinių pasiekimams vertinti taikoma 10 balų vertinimo sistema ;

                      14.9. pasirenkamųjų dalykų žinios ir gebėjimai  mokytojų tarybos sprendimu vertinami 10 balų vertinimo sistemos pažymiais;

                      14.10. pažymiais nevertinami etikos, tikybos, žmogaus saugos, specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės kūno kultūros pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“;

                      14.11. mokinių, besimokančių dalykų modulius, mokymosi pasiekimai įvertinami įrašu „įskaityta „ arba „neįskaityta“;

                      14.12. Direktoriaus įsakymu mokiniai gali būti atleisti nuo dailės , kūno kultūros , muzikos ir kitų privalomųjų dalykų, jei mokosi dailės, choreografijos, muzikos, menų mokyklose, sporto srities neformaliojo švietimo įstaigose, yra tarptautinių ar nacionalinių olimpiadų , konkursų nugalėtojai einamaisiais mokslo metais. Atleisti mokiniai  vertinami 10 balų sistema. Jie tuo metu gali užsiimti kita ugdymo veikla arba mokytis individualiai.

                14.13. tėvų, globėjų informavimo apie mokymosi sėkmingumą būdai: pažymių knygelė, tėvų susirinkimai, individualūs pokalbiai, pranešimai telefonu;

                      14.14 .pažymių knygelėje klasės auklėtojas pasirašo 2 kartus į mėnesį, esant ypatingai situacijai informuojama nedelsiant.

                      15. Mokykloje rengiami dalykų integruoto pradinio ugdymo planai, pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių programos.

                      16. Pagilintas dalykų , antrosios užsienio kalbos mokymas:

                       ankstyvasis anglų kalbos mokymas organizuojamas 2-4 klasėse, pagilintas-5-12 klasėse. Antrosios užsienio kalbos mokymas privalomas nuo 6-osios klasės. Mokinys antrąją užsienio kalbą pasirenka iš anglų , rusų, vokiečių kalbų.

                      17. Pagalbos specialiųjų poreikių mokiniams teikimas, adaptacinio laikotarpio penktokams trukmė:

                      17.1. pagalba specialiųjų poreikių mokiniams ir jų ugdymo(si) formos nustatomos specialiosios ugdymo komisijos teikimu;

                     17.2. mokiniui, turinčiam vidutinių, didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių,  per pamokas specialiąją pagalbą  teikia mokytojo padėjėjas;

                     17.3 .mokyklos direktoriaus įsakymu judesio ir padėties sutrikimų turintis mokinys gali būti atleistas nuo technologijų pamokų;

                      17.4. dalykų Bendrąsias programas modifikuoja ar adaptuoja dalyko mokytojas, konsultuojamas mokyklos  logopedo;

                       17.5. mokinio, kuriam rekomenduota mokytis pagal modifikuotą programą, ugdymo rezultatai vertinami pagal Bendrosiose programose numatytus pasiekimus, o kuriam rekomenduota mokytis pagal adaptuotą pradinio, adaptuotą pagrindinio arba adaptuotą vidurinio programą, – mokytojo programose numatytus pasiekimus;

                       17.6. specialioji pedagoginė pagalba, specialiosios pratybos mokiniams teikiama per pamokas, išskyrus logopedines pratybas, kurios, atliekamos ne per pamokas, o suderintu su mokiniu laiku;

                        17.7. mokyklos specialiojo ugdymo komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos siūlymu specialiųjų poreikių mokiniai, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą – neprigirdintys, turintys vidutinį ar žymų kalbos neišsivystymą, autizmą (normalus intelektas), elgesio, emocijų ir socializacijos sutrikimų, skaitymo ir/ar rašymo sutrikimų, ribotą intelektą, sutrikusį intelektą ar sergantys psichikos ligomis, – gali nesimokyti vienos (pirmosios ar antrosios) užsienio kalbos. Antrosios užsienio kalbos pamokos gali būti skiriamos pirmajai kalbai mokyti, arba atvirkščiai. Leidimas mokiniui nesimokyti vienos užsienio kalbos įforminamas direktoriaus įsakymu;

                       17.8 .mokyklos specialiojo ugdymo komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos siūlymu, suderinus su mokinio tėvais, specialiųjų poreikių mokiniai, turintys intelekto sutrikimų ir besimokantys pagal adaptuotą pagrindinio ugdymo programą, gali nesimokyti fizikos ir chemijos,  tačiau mokiniui išlaikomas minimalus pamokų skaičius, numatytas Bendruosiuose ugdymo planuose;

                       17.9 .penktokams taikomas 1 mėnesio trukmės adaptacinis laikotarpis.

           18. Mokinių socialinės veiklos organizavimo principai ir būdai :

                      Mokinių socialinei veiklai skiriama 5 pamokų (valandų) trukmės veikla per mokslo metus . Ši veikla yra ugdymo dalis, vykdoma ugdymo procese , skirta kultūrinei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei metu. 10-ose klasėse socialinė veikla siejama su pilietiškumo ugdymu.

                      19. Mokinio pasirinkto kurso ar dalyko modulio pakeitimo tvarka:

19.1. mokiniai renkasi dalykų programų kursus, mokyklos siūlomus pasirenkamuosius dalykus , dalykų modulius. Mokinys gali rinktis kitą modulį , tik baigęs pasirinkto modulio programą ;

                      19.2. atsižvelgiant į mokinių interesus ir gebėjimus, mokyklos galimybes, mokinių pageidavimus mokytis pagal skirtingas programas ar modulius gali būti perskirstytos klasės kai kurių privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų pamokoms.

                     20. Neformaliojo ugdymo organizavimas:

                     20.1. neformalusis vaikų švietimas įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.ISAK-2695 (Žin., 2006, Nr.4-115);

                      20.2. neformaliojo vaikų švietimo programas mokiniai renkasi laisvai, jos yra neprivalomos ir įgyvendinamos per:

                      20.2.1. neformaliojo ugdymo programas;

                      20.2.2. neformaliojo vaikų švietimo programas, kurios gali būti vykdomos ir mokykloje, kai panaudotos visos neformaliojo ugdymo valandos, finansuojamos iš mokinio krepšelio lėšų, skirtų neformaliajam vaikų švietimui;

                      20.2.3. pažintinę veiklą, organizuojamą pagal Mokinių pažintinei veiklai skirtų lėšų naudojimo metodines rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. spalio 2 d. įsakymu Nr.ISAK-1934 (Žin., 2007, Nr. 105-4319);

                     20.3. mokinių skaičius neformaliojo ugdymo grupėje yra ne mažesnis kaip 12 mokinių;

                     21. Klasių dalijimo į grupes principai, mobiliųjų grupių sudarymas:

                      Klasių dalijimo į grupes ir mobiliųjų grupių sudarymo principus ir mobiliųjų grupių skaičių sprendžia mokytojų taryba, atsižvelgdama į mokinių skaičių klasėje, jų poreikius ir saugumą, turimus mokytojus specialistus, mokinio krepšelio lėšas pagal nustatytą tarifikuojamų pamokų skaičių bendrojo lavinimo mokyklos atitinkamos klasės komplektui. Minimalus skaičius mobiliojoje grupėje-9, maksimalus mokinių skaičius užsienio kalbos mobiliojoje grupėje – 20 mokinių ;

                      21.1.Klasės dalijamos į grupes nuo 4 klasės, jei klasėje yra daugiau negu 21 mokinys.

PRADINIS UGDYMAS

1.            Pradinis ugdymas organizuojamas pagal Pradinio ugdymo sampratą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 113 (Žin., 2003, Nr. 18-798).

2.            Mokykla : pasirengia ugdymo planą visai pradinio ugdymo programai įgyvendinti neviršydama Bendruose  ugdymo planuose programai skiriamų pamokų (valandų) skaičiaus per savaitę.

PAGRINDINIS UGDYMAS

1.            Mokykla pasirengia ugdymo planą visai pagrindinio ugdymo programai įgyvendinti neviršydama Bendruose  ugdymo planuose programai skiriamų pamokų (valandų) skaičiaus per savaitę

2.            Pagrindinio ugdymo programos antrojoje dalyje gali būti sudaromos sąlygos mokiniams pasirinkti dalykų modulius pagal polinkius ir gebėjimus, vadovaujantis Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-715 (Žin., 2008, Nr. 35-1260).

VIDURINIS UGDYMAS

1.       Vidurinis ugdymas 11–12 (III–IV gimnazijų) klasėse organizuojamas pagal Vidurinio ugdymo programos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1387 (Žin., 2006, Nr. 76-2930), ir gali būti atsižvelgiama į Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių dididinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašą.

2.       Mokykla pasirengia ugdymo planą visai vidurinio ugdymo programai įgyvendinti neviršydama Bendruose  ugdymo planuose programai skiriamų pamokų (valandų) skaičiaus per savaitę

3.       Mokykla, vykdanti vidurinio ugdymo programą, informuoja mokinius ir jų tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokyklos teikiamas ugdymo turinio pasirinkimo galimybes ir padeda mokiniams susidaryti individualius ugdymo planus dvejiems metams.

                                      1 priedas

Kultūrinės, meninės, pažintinės, kūrybinės, sporto, praktinės, socialinės, prevencinės veiklos planas

2009-2010 mokslo .metams 

 2 priedas

Mokiniams siūlomi moduliai (pasiekimų spragoms kompensuoti, dalyko žinioms ir gebėjimams pagilinti, naujam dalyko turiniui išmokti ir kiti)

3 priedas

Mokiniams siūlomos neformalusis vaikų švietimo programos