STIPRYBĖS

Visi mokytojai gerai suvokia, ko ir kodėl moko, ko siekia ugdydami. Daugumos mokytojų dėstymas bei aiškinimas yra tikslus, vaizdus ir suprantamas daugumai mokinių.Daugumai mokinių (67%) mokykloje mokymosi krūvis normalus: nei sunku, nei lengva.Mokytojai gerai suvokia, ko ir kodėl moko, ko siekia ugdydami, tai sudaro 69%o apklaustųjų.92% mokytojų taiko ugdymo metodus, atitinkančius ugdymo tikslus, individualius poreikius, mokinių patirtį ir galimybes. Papildomai su gabiais mokiniais dirba 62% mokytojų, užduotys skiriamos pagrįstai ir jos efektyvios. Naujos temos aiškinimas grindžiamas mokinių turimomis žiniomis, įgūdžiais ir galimybėmis. 61% mokytojų ugdymo procesą diferencijuoja. Mokytojai efektyviai naudoja paskatinimus, stiprina pasitikėjimą savo jėgomis, tai sudaro 54%. 75% apklaustų mokinių žinios yra svarbesnės už pažymį, nors 38% galvoja, kad svarbūs abu dalykai. 61% mokinių jaučiasi atsakingi už savo veiksmus.89%.  5-12 klasių apklaustų mokinių teigė, kad žinios, įgytos mokykloje, pritaiko-mos praktikoje.

SILPNYBĖS

Mokiniai ne visada dirba aktyviai ir atsakingai, dažnai jiems reikia nuolatinės mokytojo priežiūros.Mokiniai nesijaučia atsakingi už mokymosi pažangą.Kartais mokytojai vertina mokinius pagal nuotaiką. Tik 5-7 klasių mokiniams rūpi tėvų  nuomonė ir įvertinimas.5-12 klasėse net 71% mokinių tėvų nuomonei gana abejingi, svarbiausias argumentas geriau mokytis yra atlyginimas daugelis mokytųsi žymiai geriau, jei nuo to priklausytų atlyginimo dydis.Aiškinant naujus dalykus, mokiniams kartais trūksta ryšio su tuo, kas jau žinoma, gebama.Net 31% apklaustųjų nederina ugdymo tikslų ir metodų pagal individualius mokinių poreikius. 31% mokytojų iš dalies papildomai nedirba su gabiais ir mokymo sunkumų turinčiais mokiniais.Mokytojai vengia pripažinti mokinių idėjas ir iniciatyvas, todėl 46% mokytojų iš dalies nediferencijuoja ugdomojo proceso. Ugdomoji veikla nepakankamai patraukli ir prasminga mokiniams, nes 38% apklaustųjų retai individualizuoja užduotis.Mokinių ugdymui trūksta motyvacijos ir iniciatyvos, stinga savarankiško darbo įgūdžių, nes ir patys mokytojai savo darbo pedagoginės pagalbos veiksmingumą įsivertina tik 38%.        

GALIMYBĖS

Reikalingas nuolatinis mokytojo ir mokinio dialogas, nuoširdūs tarpusavio santykiai bei pasirengimas padėti. Skiriant daugiau dėmesio mokinių atsakomybės už savo pačių pažangą stiprinimui, tikėtini aukštesni mokymosi rezultatai.Plačiau naudoti informacines technologijas, dėstant bei aiškinant pamokos medžiagą. Tobulinti ir plėsti integruoto mokymo sistemą, kad įvairiuose mokymo dalykuose tas pats reiškinys turėtų vieningą žymėjimą ir simbolį. Daugiau dėmesio skirti gabiems mokiniams, individualizuoti mokymo programas. Gerinti ugdomąjį procesą su mokymo sunkumų turinčiais mokiniais, tobulinti adaptuotas ir modifikuotas mokymo programas. Sukurti vieningą vertinimo sistemą, kad mokinys žinotų, už ką ir kaip bus įvertintas.

GRĖSMĖS

 Mokinių abejingumas išsimokslinimo vertei visuomenėje.Net 55% mokinių (34% - tik iš dalies) reikalingas papildomas mokytojų iš šalies (korepetitorių) paaiškinimas. Nepakankamai naudojamos informacinės technologijos. Užduotys nepakankamai suplanuotos, pagrįstos ir susietos, nes 31% apklaustųjų papildomai nedirba su gabiais mokiniais. 46% respondentų nediferencijuoja arba diferencijuoja iš dalies namų darbų užduotis. Neaiški atsiskaitymo ir vertinimo tvarka. Kriterinę vertinimo sistemą naudoja tik 8% mokytojų, o kreditinės nenaudoja arba nežino kaip ji vadinama.