Projektas Erasmus+ KA122 „Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų didaktinių kompetencijų tobulinimas ugdant Z ir Alfa kartos mokinius”
( 2021-12-30 14:32:52 )
2021 – 2022 m.m. Kauno Vinco Kudirkos progimnazija dalyvauja Erasmus+ KA122 projekte „Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų didaktinių kompetencijų tobulinimas ugdant Z ir Alfa kartos mokinius”. Projekte dalyvaus 4 progimnazijos pedagogai ir pagalbos mokiniui specialistai.
Mokinių rudens atostogų metu, 2021m. lapkričio 8 d., progimnazijos mokytojos Lina Janulienė ir Audra Jakušovienė su Vinco Kudirkos progimnazijos kolegomis dalijosi geraja patirtimi ir įžvalgomis, įgytomis spalio 3-9 dienomis vykusiuose Erasmus+ projekto profesinio tobulėjimo mokymuose “Structured educational visits to Schools/Institutes & Training seminars in Finland”, vykusiuose Suomijoje. Mokytojos papasakojo apie savo vizitus Suomijos mokyklose, kurias dėl pandemijos buvo galima aplankyti tik pasibaigus pamokoms, pažintį su švietimo organizavimo ypatumais Suomijoje bei patirtį dalyvaujant istorinės ir kultūrinės aplinkos pažinimo projektuose.
Mokymuose Suomijoje dalyvavo mokytojai iš 16 skirtingų Europos šalių. Pirmasis visų dalyvių susitikimas įvyko jau Jame dalyviai buvo supažindinti su pagrindiniais mokymų lektoriais, trumpai prisistatė patys, taip pat buvo pristatyta mokymo kursų programa, bei reikalavimai visiems mokymų dalyviams, susiję su Covid - 19 pandemijos valdymu. Mokymai vyko anglų kalba. Po to mokymų dalyviai klausėsi istorijos ir socialinių mokslų mokytojo, Lintumetsa mokyklos direktoriaus pavaduotojo Vesa Ryhanen paskaitos apie Suomijos istoriją, visuomenę ir kultūrą. Buvo pristatyti esminiai Suomijos istorijos, kultūros ir kt. momentai, bei kaip jie įtakoja šiandienos suomių gyvenimą.
Fotodienoraštis: https://kelione.edublogs.org/2021/10/07/2021-10-03/
Pirmadienis (spalio 4 d.) prasidėjo įdomiu ir naudingu mokymosi projektu – mokomoji ekskursija Helsinkyje. Dalyviai buvo suskirstyti į mažesnes grupeles ir su priskirtais gidais aplankė svarbiausius objektus Helsinkyje (Senato aikštė ir Helsinkio katedra, Uspenskio katedra, Prezidentūra, turgaus aikštė, Parlamento rūmai, modernioji Helsinkio Oodi biblioteka) ir susipažino kuo jie svarbūs suomiams. Žavėjo gido nuotaikingas dėmesys ir „mažesniems“, tačiau geriau suomius padedantiems pažinti objektams (pvz. „Fazer“ kavinėms) ir linksmos kalbos pamokėlės. Pavyzdžiui, kad kitataučiams suomiškojo ačiū / kiitos tartį lengviausia įsidėmėti prisiminus angliškąjį mosquitoes / uodai.
Antroji dienos dalis buvo skirta mokymams apie Suomijos švietimo sistemą. Lektorė Anukkka Kosonen supažindino su kai kuriais švietimo organizavimo Suomijoje principais, požiūriu į vaiką, taip pat aptarė mokymų dalyvių turimas žinias ir mitus apie Suomijos švietimo sistemą.
Kelios mintys iš šių mokymų:
- Mokyklos turi didelį motyvuotų šeimų palaikymą;
- Nereikia varžytis su kitais, varžykis su savimi;
- Prieš pradinę mokyklą: „svarbiau, kad vaikas mokėtų nusilupti bulvę, o ne skaityti“.
Fotodienoraštis: https://kelione.edublogs.org/2021-10-04/
Antradienis (spalio 5 d.) mokymų dalyviai dalyvavo išvykoje - edukacijoje į istorinį Porvoo miestelį, esantį apie 50 km už Helsinkio. Pagrindinis dėmesys buvo skirtas miestelio senamiesčiui, pasakojimams apie architektūrą, viduramžių gyventojų pagrindinį užsiėmimą - deguto laivams gamybą, istorijoms apie asmenis, formavusius tuometinį Porvoo „veidą“ ir apsilankymui miestelio katedroje.
Po pietų progimnazijos mokytojos Lina ir Audra vyko į Lintumetsa mokyklą, kurioje sutiko jau sekmadienio paskaitoje sutiktą mokyklos direktoriaus pavaduotoją Vesa Ryhanen, jis parodė ir supažindino su mokymo(si) erdvėmis, gausiomis edukacinėmis ir mokymo priemonėmis. Taip pat pristatė trumpą mokyklos istoriją, mokymo(si) struktūrą, pasidalino patirtimi kaip sekėsi įveikti pandeminius iššūkius (šios mokyklos mokiniai praėjusiais mokslo metais nuotoliniu būdu mokėsi 8 sav.), atsakė į kylančius atvykusiųjų klausimus.
Fotodienoraštis: https://kelione.edublogs.org/2021-10-05-2/
Trečiadienis (spalio 6 d.) prasidėjo paskaita apie pagrindinį ugdymą Suomijoje. Antroji paskaita buvo apie vyresniųjų, mūsų gimnazistų amžiaus mokinių, mokymo(si) struktūrą ir ugdymą. Verta pastebėti, kad mokyklos Suomijoje turi gana daug laisvės, tad ugdymo turinio planavimas ir organizavimas skirtingose mokyklose gali labai skirtis, todėl buvo labai įdomu išgirsti lektorių, dirbančių skirtingose mokyklose pristatymus. Taip pat dalyvavome nuotolinėje pamokoje su vienos Helsinkio mokyklos mokiniais, kurie patys papasakojo apie savo mokyklą.
Vėliau vykome į dar vieną Lautasaaren privačią mokyklą. Mus pasitiko ispanų kalbos mokytojas, kuris papasakojo apie šios mokyklos mokymo(si) struktūrą ir organizavimą. Įdomu, kad šioje mokykloje planuojami 5 mokymosi periodai po 5-7 savaites per metus, kurių metu mokiniai mokosi įvairių dalykų ir turi rinkti kreditus. Buvome supažindinti su komandinio darbo organizavimu, bei mokyklos erdvėmis, kurios daugelį dalyvių taip pat nustebino priemonių, reikalingų mokytojų ir mokinių darbui, įvairove.
Kelios šią dieną lydėjusios mintys:
- Surask kibirkštį mokymui(si);
- Mokiniai didžiuojasi savo mokykla;
- Mokytojai labai vertinami ir tai atsispindi ne deklaratyviose kalbose, bet realiose darbui, poilsiui ir psichologinei gerovei sudarytose sąlygose;
- Visur dirbantys mokytojai susiduria su iššūkiais.
Fotodienoraštis: https://kelione.edublogs.org/2021/10/09/2021-10-06/
Ketvirtadienis (spalio 7d.) prasidėjo paskaita, skirta pažinčiai su suaugusiųjų švietimu ir jo iššūkiais Suomijoje. Nors jo pradžia susijusi su Suomijos piliečių, dėl įvairių priežasčių neįgijusių atitinkamo išsilavinimo įgūdžių tobulinimu, šiuo metu dėl pasaulyje vykstančių migracijos procesų juo naudojasi ir Suomijoje ilgesniam ar trumpesniam laikui apsistoję Irako, Somalio, Afganistano, Sirijos ir kitų šalių piliečiai. Jie mokosi kalbų, sveikos gyvensenos, menų, tobulina skaitmeninius ir kt. įgūdžius.
Po to dalyvavome nuotolinėje pamokoje ir susipažinome su Iivisniemi pradine mokykla.
Fotodienoraštis: https://kelione.edublogs.org/2021/10/11/2021-10-07/
Penktadienį (spalio 8 d.) mokymų dalyviai rinkosi Suomijos nacionaliniame muziejuje ir sužinojo, kokias edukacines programas ir pamokas muziejai siūlo mokykloms. Vėliau mokytojai patys buvo pakviesti į vieną edukaciją apie „šviesiuosius“ ir „tamsiuosius“ Suomijos istorijos periodus, bei susipažino su žaisminga ir įtraukia eksponatų pateikimo įvairove.
Po pietų laukė išvyka - mokymosi projektas Suomenlinna saloje. Tai yra gyvenama jūrų tvirtovė, pasiekiama keltu, kurią mėgsta lankyti tiek turistai, tiek vietiniai gyventojai. Mokytojai apsilankė virtualioje paskaitoje apie Suomenlinna salą, išgirdo jos istoriją, paskirtį ir kuo ji įdomi ir svarbi suomiams. Vėliau grupės koordinatorius Eduardo pakvietė į ekskursiją po salą, dažnai sustodamas prie objektų ir primindamas, kad labai svarbu mokyti(s) pastabumo ir kelti klausimus, pats užduodamas juos dalyviams ir skatindamas mąstyti (pvz. kodėl konkrečios patrankos vamzdis trumpas, kodėl ilgesniuose vamzdžiuose yra ne tiesiai, o spiralės forma einantys grioveliai ir t.t.).
Fotodienoraštis: https://kelione.edublogs.org/2021-10-08/
Šeštadienis (spalio 9 d.) - paskutinė mokymosi ir pirmųjų mokymo(si) rezultatų apibendrinimo diena. Pradžioje lektoriai pasidalijo įvairiomis galimybėmis dalintis gerąja patirtimi, priminė europinę mokymų dimensiją. Vėliau dalyvių grupės pristatė bendrai kurtas pateiktis apie mokymo kursų naudą. Ne vienoje grupėje atsispindėjo šios mintys apie Suomijos švietimo sistemą:
- Išsilavinimas yra labai vertinamas.
- Žmonės yra svarbiausias Suomijos išteklius, todėl į juos investuojama.
- Mokytojai turi puikų socialinį statusą, jie yra gerbiami ir jais pasitikima.
- Suomiai pasitiki savo institucijomis. Yra išsilavinę (daugelis nesunkiai susikalba užsienio kalbomis) ir geranoriški.
- Kiekvienas yra svarbus ir vertinamas. Kiekvienam prireikus suteikiama pagalba.
Visiems mokymų dalyviams buvo įteikti pažymėjimai.
Fotodienoraštis: https://kelione.edublogs.org/2021-10-09/
Norisi pabaigti Nobelio taikos premijos laureatės Malalos Yousafzai žodžiais „Vienas vaikas, vienas mokytojas, viena knyga ir vienas rašiklis gali pakeisti pasaulį.“ Panašu, kad suomiai tuo tiki ir savo švietime realiai tokį ar panašų į jį matymą paverčia realybe.
Gerosios patirties pateiktis:
Projektas finansuojamas pagal Europos Komisijos programą „Erasmus+”.
.jpg)
1.png)
