Informacija

Paskelbta: 2018 lapkričio 09, Penktadienis 08:26

Paskaita „Alkoholio ir tabako žala jaunimui“

Lapkričio 5 d. progimnazijoje lankėsi lektorius, Klaipėdos savivaldybės bendruomenės sveikatos tarybos narys, Klaipėdos narkotikų kontrolės komisijos narys, Lietuvos blaivybės draugijos „Baltų ainiai"  Klaipėdos padalinio pirmininkas Artūras Šiukšta. 

Lektorius, bendraudamas su progimnazijos aštuntokais, išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Lietuvoje plintantis vaikų alkoholizmas ir su tuo susijęs moralinis nuosmukis bei dvasinis paklydimas gali nuvesti visuomenę į aklavietę ir depresijų amžių. Pateikė grėsmingų faktų apie alkoholio vartojimą mūsų šalyje ir pasaulyje, supažindino su priklausomybę sukeliančių medžiagų poveikiu žmogui ir visuomenei, kalbėjo apie agresyvaus marketingo įtaką žmogaus, ypač jauno, sąmonei, sprendimams.

Paragino paauglius būti budriems ir nepakliūti į tabako gamintojų pinkles. Atkreipė mokinių dėmesį į žalingų įpročių reiškinius bei jų neigiamą įtaką nacionalinei ekonomikai ir demografijai, dvasinei bei fizinei sveikatai.

A. Šiukšta paskatino jaunimą ugdytis kritinį mąstymą, sąmoningumą, pilietiškumą, mokytis prisiimti moralinę, dvasinę bei socialinę atsakomybę, pateikė sveikos gyvensenos, kultūringo laisvalaikio, darnios, blaivios šeimos kūrimo pavyzdžių.

Daiva Jokubauskienė, visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

Informacija

Paskelbta: 2018 lapkričio 06, Antradienis 08:32

Projekte „Olimpinė savaitė“

Spalio 22-26 dienomis 1c klasės mokiniai dalyvavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto organizuotame projekte „Olimpinė savaitė“.

Visą savaitę mokiniai „augino“ supergalias keturiems LTOK pateiktiems superherojams, kurių paveikslai buvo nupiešti plakate. Pradinukai jiems priskyrė savo nueitus ir suskaičiuotus žingsnius, išgerto vandens puodelius, šypsenas, išgirstus „ačiū“, ištiestas pagalbos rankas, pasisveikinimus ryte. Buvo pasiūlytos papildomos veiklos: sportiniai šokiai, gyvūnijos pasaulio vaizdavimas, kiokušin karatė pratimai, superherojaus Ąžuolo mankšta. Vaikai su malonumu šoko, žaidė, atliko mankštos ir kitus pratimus.

Į projekto veiklą aktyviai įsijungė ir tėveliai: padėjo vaikams naudotis žingsniamačiu, skaičiuoti išgertas vandens stiklines, papasakojo apie olimpines sporto šakas. Veiklos buvo žaismingos, įtraukiančios visą šeimą.

Visi mokiniai gavo diplomus, aktyviai dalyvavusios šeimos – padėkas, o mokytoja – marškinėlius su projekto „Olimpinė savaitė“ simbolika.

Pirmokėliai suvokė, kad sveikata – ne vien fizinis aktyvumas, tinkama mityba, bet ir gera emocinė būsena.

Vilija Ramanauskienė,

pradinių klasių mokytoja metodininkė, sveikos gyvensenos „Aukime sveiki“ būrelio vadovė

Informacija

Paskelbta: 2018 lapkričio 09, Penktadienis 08:23

Paskaita apie Vincą Kudirką Maironio lietuvių literatūros muziejuje

Lapkričio 7 d. Maironiolietuvių literatūros muziejuje 8c ir 8d klasės mokiniai klausėsi Senosios literatūros skyriaus muziejininkės Nijolės Raižytės paskaitos apie Vinco Kudirkos šeimą, darbą, eiles.

Vincas Kudirka – gydytojas, poetas, satyrikas, publicistas, vertėjas, lietuviško himno „Tautiška giesmė“ autorius, literatūros, politikos ir mokslo mėnesinio laikraščio „Varpas“, ėjusio nuo 1889 m. sausio mėn. iki 1905 m. Tilžėje ir Ragainėje, vienas iš įsteigėjų ir redaktorių, aktyviausias tautinio sąjūdžio lyderis, padėjęs Lietuvai išsivaduoti iš carinės Rusijos priespaudos.

V. Kudirka gimė 1858 m. gruodžio 31 d. Paežeriuose, Vilkaviškio apskrityje, Motiejaus ir Elžbietos Kudirkų šeimoje; turėjo seserį, vardu Uršulė. Būdamas gana jaunas studijavo Seinų kunigų seminarijoje (tėvo paliepimu). Tačiau tai truko vos porą metų, mokslus jis metė savo noru, nors oficialiai paskelbta, kad pašalintas „dėl pašaukimo stokos“. Grįžęs iš kunigų seminarijos toliau mokėsi Marijampolės gimnazijoje. Baigęs ją išvažiavo studijuoti literatūros į Varšuvos universitetą, bet po metų perėjo į mediciną. Mokydamasis universitete pinigus pragyvenimui užsidirbdavo perrašinėdamas įvairius raštus, dirbo korepetitoriumi.

Amžininkų pasakojimai ir prisiminimai liudija, kad V. Kudirka buvo itin muzikalus, jau mokykloje grojo keletu muzikinių instrumentų. Vyresniame amžiuje nepamiršo šios aistros ir neapleido savo gebėjimų. Pirmosios eilės parašytos lenkų kalba. Išvertė ir išleido Ivano Krylovo pasakėčias. Domėjosi liaudies dainomis, jas harmonizavo, rašė gaidas. „Varpe“ redagavo straipsnius, kuriuose tuo metu buvo vartota itin daug barbarizmų, lenkiškų žodžių, kai kuriuose iš jų tik kas trečias žodis buvo lietuviškas. Redaktorius turėjo daugybę darbo, kol sugalvodavo atitikmenis, pakeisdavo juos lietuviškais žodžiais. Už tautinę veiklą, lietuvybės skleidimą buvo suimtas žandarų ir įkalintas Kalvarijos kalėjime, bet, pritrūkus medžiagos, kuri įrodytų jo kaltę, buvo paleistas.

Paskutiniaisiais savo gyvenimo metais V. Kudirka rankraščius rašė ant labai plono popieriaus prie degančios žvakės, kad išgirdęs ateinančius žandarus galėtų juos greitai sudeginti.

Vincas Kudirka mirė 1899 m. lapkričio 16 d. Naumiestyje. Buvo palaidotas kukliai, žmonių laidotuvėse buvo nedaug, nes visi bijojo žandarų. 1934 m. atidengtas paminklas Kudirkai Naumiesčio aikštėje, miestas pavadintas Kudirkos Naumiesčiu.

1929 lapkričio 18 d. Kaune, Trakų gatvėje, atidaryta pradinė mokykla ir pavadinta Vinco Kudirkos vardu jo 30-ųjų mirties metinių proga. 1988 m. mokykloje įkurtas Vinco Kudirkos klubas, kurio tikslas – žadinti tautinį atgimimą ir grąžinti mokyklai V. Kudirkos vardą. Kitais metais vardas grąžintas, prie mokyklos, nišoje, buvo pastatytas Vinco Kudirkos biustas. 90-ųjų mirties metinių proga įkurta moksleivių Kudirkaičių organizacija.

Karina Grabažytė, 8c klasės mokinė

Informacija

Paskelbta: 2018 lapkričio 05, Pirmadienis 07:40

Interviu su filosofu, dr. Andrium Konickiu apie filosofiją, Dievą ir žmogų

Po poeto, Lietuvos rašytojų sąjungos nario Tado Žvirinskio poezijos knygos ,,Sunki knyga“ sutiktuvių Maironio lietuvių literatūros muziejuje susipažinau su kultūros žurnalo „Naujoji Romuva“ vyriausiuoju redaktoriumi, filosofu Andrium Konickiu ir pateikiau keletą klausimų, į kuriuos jis mielai atsakė.

Kornelijus Villeruš. Kodėl žmonės linkę pafilosofuoti ir kodėl jiems reikalinga filosofija?

Andrius Konickis. Matyt, todėl, kad ieško atsakymų į vadinamuosius filosofinius klausimus. Mes kasdien susiduriame su įvairiais klausimais ir dažniausiai nesunkiai randame atsakymus į juos – ne tik į paprasčiausius („Kelintą valandą krepšinio transliacija?“), bet ir į gerokai sudėtingesnius („Kiek laiko užtruktų kelionė prie jūros?“) ir net labai sudėtingus („Kiek laiko Žemėje gyvena žmonės?“) – pakanka žvilgtelėti į žinyną arba paklausti geriau išmanančiųjų. Tačiau mums nuolat kyla klausimų, į kuriuos atsakymų, ko gero, nėra apskritai: kas iš esmės yra laikas, kodėl turime gyventi šį gyvenimą, iš kur atsiranda gėris ir blogis, kaip būti laimingam, kaip mylėti ar tapti mylimam... Atsakymai žinynuose kelia abejonių, konsultacijos su „žinovais“ virsta diskusijomis, tad ir leidžiamės į begalinę filosofinę kelionę...

K. V. Vadinasi, filosofuoti esame linkę iš prigimties, kad pateisintume, išsiaiškintume Dievo mestus mums iššūkius bei paslaptis. Kokia Jūsų pasaulėžiūra Dievo tema; kas yra Dangus ir Pragaras? Ką manote apie reinkarnaciją?

A. K. Kai Napoleonas paklausė P.-S. Laplace’o, kodėl tas didžiulėje „Dangaus mechanikoje“ nė karto nepaminėjo Dievo, mokslininkas ramiai atsakė, kad tokia hipotezė jam nebuvo reikalinga. Panašiai ir aš bandau tvarkytis gyvenime be šios „hipotezės“.

Rojaus ir Pragaro sąvokos atsirado ne kaip pasaulio sandaros elementai, o kaip didaktinis principas: daryk taip, kad po mirties būtum apdovanotas, kitaip būsi skaudžiai nubaustas. Panašiai ir reinkarnacijos koncepcija – ji dar papildomai paaiškina, kodėl šiame gyvenime yra gerai arba blogai. Moksliškai abidvi negali būti įrodytos ar bent pagrįstos, tačiau yra labai veiksmingos kaip moralinės sistemos – žinoma, tiems, kurie neturi kitų moralinių argumentų...

K.V. Kas, Jūsų manymu, filosofine prasme yra žmogus?

A. K. Prisipažinsiu, kad šiek tiek bijau tikslios ir galutinės sąvokos „žmogus“ definicijos. Man labiau patinka taiklūs daliniai apibūdinimai, pavyzdžiui, „prie visko priprantanti būtybė“ (F. Dostojevskis) arba sąmojingi – „dvikojė būtybė be plunksnų“ (mat su plunksnomis būtų gaidys). Gražiai nuteikia trys I. Kanto klausimai: 1) ką aš galiu žinoti? 2) ką aš turiu daryti? ir 3) ko aš galiu tikėtis? – iš jų kyla ketvirtas, apibendrinantis: kas yra žmogus.

K. V. Dėkoju už atsakymus.

Kornelijus Villeruš, Kauno Vinco Kudirkos progimnazijos 8c klasės mokinys

Kristina Bačiulienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja

Informacija

Paskelbta: 2018 lapkričio 08, Ketvirtadienis 09:31

Parodos „XX amžiaus lietuvių literatūros akcentai“ atidarymas

Lapkričio 7 d. progimnazijoje atidaryta Maironio lietuvių literatūros muziejaus Lietuvos Respublikos Kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis parengta paroda „XX amžiaus lietuvių literatūros akcentai“, kurią sudaro archyvinė medžiaga iš muziejaus fondų.

Dešimtyje stendų eksponuojama 218 fotografijų, rankraščių, spaudinių, dokumentų kopijų. Juose atskleidžiama lietuvių literatūros klasikų J. Mačiulio-Maironio, Juozo Tumo-Vaižganto, Vilhelmo Storostos-Vydūno, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Žemaitės, Lazdynų Pelėdos, Šatrijos Raganos ir kitų rašytojų, menininkų veikla po 1904 metais gegužės 7 d. lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo. Stenduose akcentuojamas lietuvių literatūros suklestėjimas, parodomas kultūrinės spaudos, viešo visuomeninio gyvenimo, lietuvių literatūros platinimo užsienyje pradžios kelias. Atkreipiamas dėmesys, jog pirmajame atgautos lietuviškos spaudos dešimtmetyje pasirodė 427 originalios lietuviškos knygos – kelis kartus daugiau nei per 40 metų trukusį spaudos draudimo laikotarpį. Parodoje galima susipažinti su kai kurių autorių svarbiausiais biografijos faktais, pateikiamos reikšmingos citatos.

Ekspozicija skatina atsigęžti į XX a. lietuvių literatūros ir kultūros istoriją, su ja plačiau susipažinti, ją apmąstyti.

Augustė Žutautaitė, 8d klasės mokinė